Rimvidas Jankauskas-Kampas (1957–1993) buvo ir tebėra išskirtinė meno pasaulio asmenybė, per gana trumpą kūrybinį laikotarpį įrašiusi reikšmingą puslapį Lietuvos tapybos istorijoje.

Prieš keletą metų galerijoje „Meno parkas“ diskutuodami apie kertinius Lietuvos meno istorijos taškus, pastebėjome, kad prisiminimai apie Kampą keliaudami iš lūpų į lūpas po truputį virsta legendomis, o jo kūrinių likimas ne visada žinomas. Taip gimė mintis grįžti prie šio autoriaus kūrybos apžvalgos (Arvydas Žalpys, „Meno parkas“ direktorius).

Išvydę Kampo kūrybą, suklūsta net menkai besidomintys menu ar niekad to žmogaus nesutikusieji, Kampo tapyba kelia įdomios, temperamentingos ir kartu neaiškios, paslaptingos kūrybos įspūdį. Ir trisdešimčiai metų po jo mirties (1993), jo kūryba domimasi, ji aptarinėjama menotyrininkų, dėl jos susivaržoma viešuose aukcionuose ir meno rinkos šešėlyje (menotyrininkė prof. dr. Rasa Žukienė).