7-ajame dešimtmetyje JAV ir kitas Vakarų valstybes užvaldė drąsi ir ironiška dailės kryptis – popartas, kuris Sovietų sąjungoje oficialiai laikytas kapitalistinio pasaulio blogo skonio įsikūnijimu. Nepaisant tokio vertinimo, beveik tuo pačiu metu Lietuvos grafikoje taip pat atsirado šios meno krypties apraiškų. Popartiški estampai parodinėse salėse buvo eksponuojami retai, tačiau ši vakarietiška estetika plito kartu su daugiatūkstantiniais plakatų, knygų ir žurnalų tiražais ir taip tapo neatskiriama sovietmečio Lietuvos vizualiosios kultūros dalimi. Šiuo laikotarpiu grafikai buvo vieni progresyviausių dailininkų Lietuvoje, drąsiai laužiusių ne tik oficialaus meno, bet ir specializacijos ribas. Knygoje išsamiai aptariamas lietuviškas popartas, publikuojami laikotarpio kontekstą papildantys tekstai apie hipių subkultūros ir roko muzikos gyvavimą sovietinėje Lietuvoje. Knyga svariai papildo Lietuvos dailės tyrimų lauką, o tuo pačiu supažindina visuomenę su svarbiais XX a. II pusės grafikos meno raidos aspektais.