Šis albumas yra pirmoji dailininkui skirta knyga, siekianti rekonstruoti jo kūrybos kelią, pasekti, kaip keitėsi tapyba, temos ir stilius, kada ir kur rodyti jo paveikslai, kokia buvo jų recepcija. 

Leopoldas Surgailis - vienas ryškiausių lietuvių tapytojų, sovietmečio modernizmo klasikas, reprezentuojantis šiaurietiškai stiprią, kiek ironišką etninę tapatybę. Jo sodrių, ekspresyvių paveikslų nesumaišysi su kitų autorių darbais XX a. antros pusės Lietuvos tapybos kontekste. Surgailis buvo žinomas, bet liko nepažintas. Dėl to kaltas jo kūrybos pobūdis, „įkandamas" formos meno gurmanams, nutolęs nuo sovietinio meno standartų. Kaltas ir pats menininkas, nedėjęs pastangų savo kūrybos sklaidai, pripažinimu nesirūpinęs. Kūrė dirbtuvėje užsidaręs, daugumos darbų viešai niekada nerodė.

Surgailis paliko didžiulį palikimą, sudarytą iš dešimčių parodose rodytų paveikslų, nedemonstruotų jų variantų ir daugybės eskizų, spalvotų piešinių. Įdomiausi, laisviausi šiame lobyne yra parodose neeksponuoti darbai, pirmą sykį pristatomi šiame albume.