Romane atvirai tyrinėjami skaudūs Lietuvos istorijos bei personažų dvasios dalykai. Autentiški įvykiai čia pinasi su neįtikimais, tarpais pasakojimas perauga į visišką fantasmagoriją. Vilnius čia yra pagrindinis veikėjas, kartais jis pasirodo kaip miestas vaiduoklis arba miestas sapnas. Tą pačią istoriją keturi veikėjai pasakoja kiekvienas kitaip, vidiniuose monologuose skiriasi ne tik įvykių interpretacija – netgi patys įvykiai kiekviename pasakojime skirtingi.

„Anuomet linksmai stebėjau, kaip „Vilniaus pokeris“ jaukia visus lig tol galiojusius lietuvių literatūros kriterijus bei standartus. O dar linksmiau stebėjau dėl tos knygos kilusį tamsybininkų bei davatkų siautulį.“ (R. Gavelis)