Kostas Dereškevičius (g. 1937) išryškėjo 8-ajame dešimtmetyje kartu su Arvydu Šalteniu, Algimantu Jonu Kuru ir Algimantu Švėgžda. Susibūrę į neformalią „Ketveriukės“ grupę, jie metė iššūkį tapyboje iki tol vyravusioms pakilioms, didingoms temoms. Dereškevičių traukte traukė banali sovietmečio žmogaus kasdienybė, buitis, jo dairymasis į vakarietiškos kultūros ženklus ir madą. Vienas didžiausių jo kūrybos išskirtinumų – polinkis į popartinę stilistiką, kur ironija ir netgi kičas pinasi su nuoširdžiu žavėjimusi visomis gyvenimo formomis. Be figūrinių darbų, Kostas Dereškevičius tapė peizažus, o ilgainiui vis labiau krypo abstrakčiosios dailės link. Dailininko kūriniai šiandien – neatsiejama Lietuvos tapybos aukso fondo dalis, žavinti ne vieną po jo atėjusią tapytojų ir meno gerbėjų kartą. Kaip teigia vokiečių meno kritikas Eckhartas Gillenas, „dėl jo vieno būtų verta atrasti ir patyrinėti lietuvių dailę“.